Labai įdomi buvo ši serija. Buvo įdomu sužinoti iš ko gyveno to meto rusija. Taip pat, klausantis laidų ciklo apie Liudviką XIV, iškilo klausimas: kuo turtinga buvo Prancuzija, kad galėjo statyti versalio rūmus, "pliektis" su visa europa, staytis laivyną ir t.t? Taip pat kyla pamąstymų ir apie Lietuvą: iš ko gyveno LDK ir kokius žngsnius jai reikėjo atlikti, kad taptų sėkminga valstybe? Tokios klausimai sukasi galvoje klausantis Jūsų pasakojimų.🙂
Esu pasimetęs. Iš kur pas mus ta ramybė dėl karo? Ar mes turime kažkokį karui atsparumo geną? Juk paklausius bet kurio Roberto Petrausko įrašo, ateina suvokimas, kad karas ne už kalnų ateis ir į Lietuvą.
Gerbiami sekėjai, noriu paklausti, ką mes darome tada, kai suvokiame, kad bombos gali pradėti kristi ir mūsų mieste?
Ar to suvokimo taip ir nebūna, galvojame, kad įrašų autorius biški perspaudžia, istorija tiptop nesikartos, viskas kaižkaip išsispręs?
Aš savo aplinkoje jaučiuosi paranojiku, visi max ramūs, nesiparina. Toks jausmas, kad man vienam karas galvoj, nu ir Petrauskui aišku.
O galvojau, kad savo aplinkoj aš vienintelė paranojikė. Draugas anglas stebisi ko taip nervinuos, juk viskas bus gerai- Ukraina laimės. Jis iš Anglijos. Anglijai beveik visada viskas baigdavos gerai.
Ypač dėl faktų, dėl ko iškilo Rusija, kad vakarų Europa nuo pat Rusijos stiprėjimo buvo už tai atsakinga... Pradedant prekyba kailiais, kanapėm ir linais, baigiant energetiniais resursais.
Tai labai greit išryškėjo ir karo Ukrainoje pirmaisiais mėnesiais. Garsūs verslo pareiškimai apie išėjimą iš Rusijos, sankcijų paketai subliuško.
Asociatyvi mintis apie NATO operaciją Afganistane - prasidėjus kariniams veiksmams, opijaus išgavimas Afganistane padidėjo kartais.Kartu su kitų narkotikųgamyba ir gabenimu. Didžiausia narkotikų rinka - Vakarai.
Ir taip gavosi, kad NATO pradėtai misijai nemažą neigiamą įtaką darė jų pačių valstybių piliečiai.
Labai ačiū Robertai už tokią liūdną seriją. Susidaro toks įspūdis, kad bėgant amžiams Lietuva vis labiau nyksta... Ačiū Romanai už muzikinį palaikymą..., ypač paskutinė goda privertė nubraukti ašarą...
Klausau dar kartą ir toks blaivaus niūrumo jausmas apėmęs. Guodžia tik tai, kad kiek mus bandė praryt niekaip nesugebėjo suvirškint. Čia mūsų stiprybė! Kaskart orkui nusilpus mes smeigiam savo durklą jam į nugarą ir bėgam į laisvę. Gal dar prireiks šimtmečių ir dar keleto nepriklausomybės atkūrimo dienų, bet arba jie supras, kad šitas vyšnios kauliukas yra nuodingas, arba mes juos sudeginsim iš vidaus...
Tuo laiku Abiejų tautų respublikos valdovui turėjo būti suteiktos didesnės teisės, o seimui daug mažesnės, ypač balsuojant dėl pasipriešinimo rusijos kariuomenei. Ir bliamba , reikėjo kunigsikščiui Algirdui užimt tą maskvą su visais jos valdoviukais, nepasigailėt. Gal tada turėtumėm dar šimtmetį ir galimybę stiprinti kariuomenę, ieškot mums naudingų ryšių.
Labai įdomi buvo ši serija. Buvo įdomu sužinoti iš ko gyveno to meto rusija. Taip pat, klausantis laidų ciklo apie Liudviką XIV, iškilo klausimas: kuo turtinga buvo Prancuzija, kad galėjo statyti versalio rūmus, "pliektis" su visa europa, staytis laivyną ir t.t? Taip pat kyla pamąstymų ir apie Lietuvą: iš ko gyveno LDK ir kokius žngsnius jai reikėjo atlikti, kad taptų sėkminga valstybe? Tokios klausimai sukasi galvoje klausantis Jūsų pasakojimų.🙂
Nurijau ne vieną ašarą, pamaitinau savo nerimo demoną, Ir vistiek-AČIŪ abiems su Romanu.
Slava Ukraini🇺🇦✊️🇱🇹Šlovė laisvai Lietuvai!
Nerimo demoną….
Esu pasimetęs. Iš kur pas mus ta ramybė dėl karo? Ar mes turime kažkokį karui atsparumo geną? Juk paklausius bet kurio Roberto Petrausko įrašo, ateina suvokimas, kad karas ne už kalnų ateis ir į Lietuvą.
Gerbiami sekėjai, noriu paklausti, ką mes darome tada, kai suvokiame, kad bombos gali pradėti kristi ir mūsų mieste?
Ar to suvokimo taip ir nebūna, galvojame, kad įrašų autorius biški perspaudžia, istorija tiptop nesikartos, viskas kaižkaip išsispręs?
Aš savo aplinkoje jaučiuosi paranojiku, visi max ramūs, nesiparina. Toks jausmas, kad man vienam karas galvoj, nu ir Petrauskui aišku.
Taip, Kazimierai, dauguma mano kad mes gerokai perspaudžiam ir esam tiesiog pesimistai:)
O galvojau, kad savo aplinkoj aš vienintelė paranojikė. Draugas anglas stebisi ko taip nervinuos, juk viskas bus gerai- Ukraina laimės. Jis iš Anglijos. Anglijai beveik visada viskas baigdavos gerai.
Labai daug apmąstymų sukelianti serija
Ypač dėl faktų, dėl ko iškilo Rusija, kad vakarų Europa nuo pat Rusijos stiprėjimo buvo už tai atsakinga... Pradedant prekyba kailiais, kanapėm ir linais, baigiant energetiniais resursais.
Tai labai greit išryškėjo ir karo Ukrainoje pirmaisiais mėnesiais. Garsūs verslo pareiškimai apie išėjimą iš Rusijos, sankcijų paketai subliuško.
Asociatyvi mintis apie NATO operaciją Afganistane - prasidėjus kariniams veiksmams, opijaus išgavimas Afganistane padidėjo kartais.Kartu su kitų narkotikųgamyba ir gabenimu. Didžiausia narkotikų rinka - Vakarai.
Ir taip gavosi, kad NATO pradėtai misijai nemažą neigiamą įtaką darė jų pačių valstybių piliečiai.
Labai ačiū Robertai už tokią liūdną seriją. Susidaro toks įspūdis, kad bėgant amžiams Lietuva vis labiau nyksta... Ačiū Romanai už muzikinį palaikymą..., ypač paskutinė goda privertė nubraukti ašarą...
Klausau dar kartą ir toks blaivaus niūrumo jausmas apėmęs. Guodžia tik tai, kad kiek mus bandė praryt niekaip nesugebėjo suvirškint. Čia mūsų stiprybė! Kaskart orkui nusilpus mes smeigiam savo durklą jam į nugarą ir bėgam į laisvę. Gal dar prireiks šimtmečių ir dar keleto nepriklausomybės atkūrimo dienų, bet arba jie supras, kad šitas vyšnios kauliukas yra nuodingas, arba mes juos sudeginsim iš vidaus...
Tuo laiku Abiejų tautų respublikos valdovui turėjo būti suteiktos didesnės teisės, o seimui daug mažesnės, ypač balsuojant dėl pasipriešinimo rusijos kariuomenei. Ir bliamba , reikėjo kunigsikščiui Algirdui užimt tą maskvą su visais jos valdoviukais, nepasigailėt. Gal tada turėtumėm dar šimtmetį ir galimybę stiprinti kariuomenę, ieškot mums naudingų ryšių.
Ačiū, taip liūdna ir neramu klausyti buvo.
Nurijau ne vieną ašarą, pamaitinau savo nerimo demoną, Ir vistiek-AČIŪ abiems su Romanu.
Slava Ukraini🇺🇦✊️🇱🇹Šlovė laisvai Lietuvai!